Skelbiame labai svarbią praktine prasme teismo nutartį – dėl valstybės ir savivaldybės nuomininkų skolų už administravimą ir kitas bendrojo naudojimo valdytojams susikaupiančias skolas. Klaipėdos apygardos teismo nutartis išaiskino, kad savininko pareiga mokėti ir atsakyti, nesvarbu ar tai valstybė ar savivaldybė, ar nuomos sutartis įregistruota NTR ar ne (esmė išdėstyta nutarties 5-7 psl.). Nuostatos apie nuomininkų pareigą mokėti mokesčius neturi likti jokiame teisės akte, nei DNSB įstatyme, nei Pavyzdiniuose administravimo nuostatuose, nei kur kitur.

    Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis turėtų būti pas kiekvieną iš mūsų ant darbo stalo, kaip biblija, nes ypač daug piktnaudžiauja savivaldybės ir Turto fondas.

Pagarbiai,
Juozas Antanaitis, RBVPR prezidentas

   Dar pavasarį premjero Andriaus Kubiliaus dalinti pažadai, kad šiemet pagal naująją daugiabučių renovacijos programą bus atnaujinta bent 500 daugiabučių, taip ir liko pažadais. Pats premjeras pripažino, kad naujoji programa nė nepradėta įgyvendinti. Tiek A. Kubilius, tiek aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, kad programa neveikia, nes vis dar vyksta derinimai su europinėmis institucijomis, skiriančiomis pinigus.

    Tuo tarpu daugiabučių bendrijas vienijančių „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis DELFI valstybinę renovavimo programą vadina šnipštu ir primena, kad nei šiemet, nei pernai pagal ją neatnaujintas nė vienas daugiabutis.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso„Iššūkis Lietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudoti Europos Sąjungos patirtimi?“

   Lietuvos energetika šiandien – kryžkelėje. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektros ūkio laukia nauji iššūkiai, šilumos ūkis susiduria su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros sunkumais. Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardyti bendri su ES narėmis Lietuvos energetikos tikslai – energetinis saugumas, darni energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas ir efektyvus energijos naudojimas – šiandien įgyvendinami nepakankamai veiksmingai.

    Konferencija buvo skirta pasisemti patirties iš Europos Sąjungos šalių vykdančių saugią, efektyvią, draugišką aplinkai energetikos plėtrą, susipažinti su esama padėtimi Lietuvos energetikos pramonėje. Diskusijų metu aptarta, ką galime ir turime perimti ir pritaikyti specifinei Lietuvos situacijai.

   Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2009 m. rugsėjo mėn. buvo minus 26 procentai. Palyginti su rugpjūčio mėn., jis padidėjo 2 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo – 2, paslaugų sektoriaus – 9, vartotojų – 7 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo – 5, mažmeninės prekybos – 6 procentiniais punktais.

    Palyginti su 2008 m. rugsėjo mėn., ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo 21 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo – 40, mažmeninės prekybos – 42, paslaugų sektoriaus – 26, vartotojų – 14, pramonės – 15 procentinių punktų.

    2009 m. rugsėjo mėn. pramonės įmonių apklausos rezultatai parodė, kad gamybos apimtis ir gaminamos produkcijos paklausa mažėjo, tačiau lėčiau nei per praėjusius mėnesius. Gamybos sumažėjimą nurodė 22 procentai apklaustųjų, padidėjimą – 21 procentas (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 25 ir 18 proc.).

   Pakeistos elektros kainų skaičiavimo metodikos nuostatos neleis įmonėms nepagrįstai didinti elektros energijos tarifų.

    Komisija patvirtino Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką. Esminiai pakeitimai, skaičiuojant elektros energijos kainų ribas 2010 metams, yra tai, kad bus peržiūrėta įmonių turto vertė bei iki 5 proc. apribota pelno norma.

    Pasak Komisijos pirmininko V.Poderio, šiandieninis Komisijos sprendimas yra visų metų intensyvaus darbo išdava. Komisijai pavyko įrodyti Seimui ir Vyriausybei, kad ankstesnis Elektros įstatymas buvo ydingas, todėl jį pakeitus ir pataisius kainų skaičiavimo metodikas, įmonių viršutinės ribos bus sumažintos 5-6 ct/kWh, ir Komisija turės realų įrankį reguliuoti elektros perdavimo ir skirstymo kainas.

   „Šiukšlių deginimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsirūpinti elektra ir šiluma. Danija tai suprato po Pirmojo pasaulinio karo, tuo tarpu Lietuva tik dabar privalo žengti pirmuosius žingsnius“, - po vizito Vestforbrænding (Kopenhaga) šiukšlių deginimo gamykloje pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

    Didžiajame Kopenhagos rajone pastatyta šiukšlių deginimo gamykla pradėjo veikti 1970 metais. Praėjusiais metais ji sudegino 563 tūkst. tonų šiukšlių. Čia pagamintos šilumos ir elektros užtenka maždaug 80 tūkst. namų.

    Per metus 5,4 mln. Danijos gyventojų sukaupia apie 14 mln. tonų šiukšlių. 65 proc. šių šiukšlių yra surūšiuojama (popierius, plastikas, stiklas) ir perdirbama, 25 proc. šiukšlių sudeginama ir tik 10 proc. atliekų, netinkančių nei perdirbti nei deginti, patenka į sąvartynus.

   Asmenų, dirbančių pagal autorines sutartis, valstybinio socialinio draudimo stažo nustatymas pašalpoms gauti

   Siekdama išsklaidyti abejones ir neaiškumus, "Sodra" pateikia informaciją apie asmenų, dirbančių pagal autorines sutartis, valstybinio socialinio draudimo stažo nustatymą pašalpoms gauti.

    Asmenys, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo 2009m. sausio 1d. privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Apdraustaisiais šie asmenys laikomi tik tada, kai yra sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau, kad būtų įgyta teisė į ligos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, pagal autorines sutartis pajamas gaunantys asmenys, kaip ir visi kiti apdraustieji, turi tenkinti ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimą. Socialinio draudimo stažo reikalavimai atskiroms pašalpoms gauti numatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme.

   UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) galės teikti iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas. Tokį sprendimą šiandien priėmė Ministrų kabinetas, pritardamas Paskolų garantijų kredito įstaigoms už daugiabučiams namams modernizuoti teikiamas paskolas teikimo taisyklėms.

    Bendras INVEGOS garantijų portfelis šiai priemonei įgyvendinti sudaro 70 mln. litų.. INVEGOS garantijos, kurių maksimali suma – 1,5 mln. Lt, daugiabučių namų bendrijoms arba daugiabučių namų butų savininkams bus teikiamos tik toms paskoloms, kurios skirtos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, kurių dalinis rėmimas iš Daugiabučių namų modernizavimo programos buvo patvirtintas iki 2009 m. rugsėjo 1 d., finansuoti.