Efektyvus energijos naudojimas jau daugelį metų yra viena aktualiausių temų Šiaurės šalyse. Šių šalių ekspertai sukaupė ilgametę patirtį ieškant efektyvių energijos taupymo būdų, bet taip pat ir giliomis žiniomis atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatacijos, pastatų renovacijos, pasyviųjų namų statybos ir efektyvaus centrinio šildymo tiekimo srityse. Šiaurės šalys taip pat pasižymi sėkminga teisinės bazės bei reguliacinės sistemos įtvirtinimo bei viešojo komunikavimo praktika.

    Konferencija „Energijos naudojimo ir generacijos efektyvumas 2009" siekiama dalintis sukaupta patirtimi su Pabaltijo šalimis, pirmiausia - su Lietuva.

   Gyventojai, gamtines dujas vartojantys namų ūkiuose, yra skirstomi į dvi grupes – vieni iš jų dujas vartoja tik valgiui ruošimui, kiti – šildymuisi, karštam vandeniui ruošti ir valgiui gaminti.Kainos 2010 m. - 13.22 Lt/mėn.

   Kainos 2009 m. - 13.12 Lt/mėn.Daugiabučiame name 4 asmenų šeima per mėnesį valgiui gaminti suvartoja apie 6 kub. m gamtinių dujų. Anot Komisijos pirmininko V.Poderio, tokiai šeimai sąskaita už gamtines dujas kitais metais išaugs 10 centų per mėnesį. Šiai vartotojų grupei nuo 2,2 Lt per mėnesį iki 2,0 Lt (su PVM) sumažintas abonentinis mokestis. Vieno kubinio metro gamtinių dujų kaina padidėjo 5 centais - iki 1,87 ct su PVM.

Seminaras “Būsto savininkų ir nuomininkų skundai. Ar visuomet vartotojas teisus” 2009 m. lapkričio 25 d. Vilnius

Algimantas Žiaunys VEI Priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas inžinierius
Šilumos vartotojų skundai, jų tematika

Algirdas Glodenis inžinierius, teisės magistras
Vartotojų skundai – problemų atskleidimo ir jų sprendimo prielaida

Algirdas Romeika Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos ir vartojimo prekių bei paslaugų departamento direktorius
Daugiabučių namų administravimas. Ar visuomet vartotojas teisus?

Juozas Mockevičius Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Teisinio reglamentavimo poslinkiai

Rimantas Zabarauskas Nacionalinė vartotojų federacija
Vartotojai pasiklydo karšto vandens tiekimo labirintuose: ar yra išeitis?

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   Šiaulių miesto Tilžės gatvės namų Nr. 29, 29a, 29b, 31, 31a bendrija jau kelinti metai vykdo projektą „Aš? Tu? Mes-Jėga? Mus vienija viena veikla“. 2009-09-05 vyko bendrijos gyventojų šventė — "BENDRIJOS DIENA - 2009".

    Šventėje dalyvavo 50 bendrijos narių ir svečiai: Šiaulių miesto sporto veteranų klubo nariai ir prezidentas St. Kaniušas, Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas L.Ramanauskas, Splius televizijos atstovai. Šventes metu buvo skaityta paskaita, vyko sportinės varžybos. Geriausi dalyviai buvo apdovanoti, visi dalyviai gavo prisiminimo dovanėles. Po apdovanojimų vyko vakaronė su vaišėmis.

   Praėjusią žiemą Vyriausybei pristačius Ekonomikos gaivinimo planą buvo sudaryta regimybė, kad jau netrukus daugiabučių namų atnaujinimo programą pasieks solidus 3 mlrd. litų dydžio paketas. Tačiau iki šiol už šiuos pinigus nepakeistas nė vienas langas, neužkamšytas nė vienas plyšys sienoje.

    Ekonomistas Raimondas Kuodis buvo blogas pranašas. Dar balandį apskaičiavo ir pareiškė, kad prioritetinė daugiabučių renovavimo programa žlugs. Kol kas neatrodo, kad dabartiniai valdžios veiksmai įkvėptų jai gyvybės. Tačiau programą kuruojančios Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas teigia: viskas vyksta pagal grafiką.

Seminaras Lietuvoje: “Investicijų į tvarią energetiką pastatuose patirtis ir perspektyvos” 2009 m. lapkričio 18 d.

Seminaro medžiaga

1. Europos Bendrijos iniciatyvos ir ClearSupport projekto pristatymas. (PDF)

Kaj L. Petersen/Nils Daugaard
ECNet, Danija

2. ClearSupport projektas – Finansavimo schemos. (PDF)

Andreas Dördelmann, Toivo Miller
Berlyno Energetikos Agentūra Andreas Doerdelmann Investitionsbank SH, Vokietija

(Rugsėjo ir 2009 m. devynių mėn. bankų veikimo apžvalga. I dalis. Trumpasis variantas)

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

    Lietuvos banko (toliau – LB) skelbiamais duomenimis, nuo šių metų pradžios, t. y. per 9 šių metų mėnesius, pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), dėl apyvartinių pinigų (P1) likučių mažėjimo, sumažėjo jau daugiau nei 3 mlrd. Lt, arba net 7 %.

    Pagrįstai iškyla jau nebe retorinis klausimas: kur ir kodėl iš šalies ekonomikos dingsta jai gaivinti taip reikalingi pinigai? Ir ar paminėtas pinigų junginys P3 pakankamai realiai atspindi pinigų kiekio kaitos tendencijas?

   Kadangi jau keturi šalies komerciniai bankai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su UAB "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams atnaujinti imamas paskolas, Vyriausybė tikisi, jog nedelsiant prasidės konkrečių projektų vykdymas. Vyriausybei pavyko susitarti su bankais ir įtraukti juos į daugiabučių atnaujinimo programą. Galima tikėtis, jog aktyvus jų dalyvavimas padės ne tik pabaigti būstų renovavimo procesą pagal ankstesnįjį finansavimo modelį, bet ir leis sėkmingai startuoti naujajai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai.

   Bendradarbiavimo sutartis dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams modernizuoti imamas paskolas INVEGA pasirašė su Šiaulių, Medicinos, PAREX ir SNORO bankais. INVEGA garantijos pagal šias sutartis kredito įstaigoms siekia iki 80 proc. paskolos sumos, o maksimalus garantijos dydis gali būti 1,5 mln. Lt.