energetinė krizė

Kreipimasis dėl gresiančios energetinės krizės

Drastiškai pabrangus iš Rusijos importuojamoms gamtinėms dujoms šalies laukia brangiausias šildymo sezonas. Nėra jokių abejonių, kad ateityje energijos kainos dar labiau prislėgs šalies gyventojų pečius. Šį faktą tarptautinių naujienų agentūroms patvirtino bendrovės „Gazprom", kuri vienintelė tiekia gamtines dujas į Lietuvą, vadovas Aleksejus Mileris.

„Gazprom" prognozuoja, kad šiuo metu apie 140 JAV dolerių sudaranti naftos barelio kaina 2009 metais kils iki 250 JAV dolerių. Atitinkamai šių metų pabaigoje gamtinių dujų kaina pasieks apie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o 2009 metais Europoje - apie 1000 JAV dolerių. Ši informacija leidžia prognozuoti, kad nekeičiant šilumos gamybai Lietuvoje naudojamo kuro struktūros, vidutinės šilumos kainos pasiektų 34 ct/kWh (kadangi vien gamtinių dujų pirkimo sąnaudos šilumos savikainos struktūroje sudarys 28,5 ct/kWh)

Šios kuro kainų tendencijos turi paskatinti Lietuvą kuo skubiau siekti energetinės nepriklausomybės. Būtina renovuoti milžiniškais mastais šilumos energiją švaistančius daugiabučius namus ir mažinti importuojamų gamtinių dujų vartojimą - stiprinti pigesnio vietinio atsinaujinančio kuro rinką.

Tenka apgailestauti, kad dabar visuomenėje, kalbant apie ryškų mokėjimų už šildymą padidėjimą, akcentuojami ne pagrindiniai dalykai. Išlaidas už šildymą daugiausiai lems ne tik šilumos kainos augimas, bet ir suvartojamas jos kiekis. Ateinantį šildymo sezoną naujų arba kompleksiškai renovuotų namų 60 kv. metrų ploto buto šildymas kainuos apie 110 Lt per mėnesį, o pasenusiuose, prastos kokybės, neapšiltintuose namuose gyventojai už tokio pačio ploto buto šildymą bus priversti mokėti 600 ir daugiau litų per mėnesį, priklausomai nuo pastato būklės ir per nesandarias namo sienas prarandamos šilumos kiekio. Šilumos vartotojai, gyvenantys neapšiltintuose sovietmečio daugiabučiuose namuose tampa nepavydėtinos padėties įkaitais. Valstybės ir savivaldybių pareigūnai, atsakingi už daugiabučių modernizavimą (per 18-lika Lietuvos nepriklausomybės metų šis darbas praktiškai net nepradėtas), kaltindami šilumos tiekėjus dėl didėjančių šilumos kainų, klaidina gyventojus, nes šilumos tiekėjai negali reguliuoti gamtinių dujų kainų, taip pat nėra atsakingi už namų būklę.

Jau ne vienerius metus dedame visas pastangas siekdami atkreipti atsakingų Lietuvos pareigūnų ir institucijų dėmesį į šias problemas, kurios šiandien tampa svarbiausiomis mūsų valstybės ūkyje. Deja, visiems šalies gyventojams aktualios daugiabučių renovacijos ir alternatyvaus gamtinėms dujoms kuro rinkos plėtros klausimai iki šiol nesulaukia reikiamo valdžios atstovų dėmesio.

Energetikos specialistų skaičiavimais, jeigu būtų panaudoti realūs biokuro rezervai Lietuvoje, kuro sąnaudų struktūra šilumos gamybai galėtų būti daug palankesnė. Nepanaudojamas biokuro potencialas (mediena, šiaudai, komunalinės atliekos, energetiniai augalai, dumblas ir kt.) šilumos gamybos kuro balanso struktūroje sudarytų 50,6 proc. Prie šio skaičiaus pridėjus šiuo metu naudojamą biokurą, kuris sudaro 16,2 proc., gamtinių dujų suvartojimas šilumai gaminti sumažėtų nuo 77,6 iki 28 proc. Delsiama pasinaudoti sektinu  kaimyninių ES valstybių  pavyzdžiu remti jaunuolynų ugdymą bei  jų procese gautos smulkios medienos panaudojimą biokuro gamybai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis per daugiau nei dešimt metų, kai naudojamas biokuras, jo kaina visada buvo mažesnė už importuojamo. Šiuo metu kuro rinkoje biokuro kaina yra beveik 43 proc. mažesnė nei gamtinių dujų, panaudojus esamą biokuro potencialą, atitinkamai būtų mažesnės ir šilumos kainos.

Nesuprantama šalies institucijų pozicija ir dėl komunalinių atliekų naudojimo energijos gamybai klausimo. Komunalinių atliekų, kurių šilumingumas beveik toks pat kaip medienos atliekų, potencialas Lietuvoje yra gana didelis (apie 1,3 mln. t/metus) ir kasmet didėja. Strateginiuose Lietuvos energetikos dokumentuose numatyta didžiausiuose šalies miestuose diegti komunalinių atliekų deginimo gamyklas neįgyvendinami dėl atsakingų institucijų neveiklumo ir atviro pasipriešinimo. Šių problemų sprendimo vilkinimas turi tiesioginės neigiamos įtakos visai šalies komunalinių atliekų tvarkymo sistemai – tampa neaiškus galimų atliekų tvarkymo būdų pasirinkimas ir su tuo susijęs investicijų planavimas.

Drastiškai brangstant importuojamam kurui ir kylant šilumos energijos kainoms, šių problemų sprendimas yra neišvengiamas. Būtina imtis visų įmanomų priemonių, kurios leistų renovuoti šilumos energiją švaistančius daugiabučius valstybiniu mastu. Būtina išnaudoti visus galimus finansavimo šaltinius ir formas, šalinti biurokratines kliūtis, kurios apsunkina daugiabučių namų gyventojams priimti sprendimus. Todėl prašome Jūsų skubiai imtis visų būtinų priemonių šioms problemoms spręsti.

Pagarbiai,

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų –

LR DNSB federacijos prezidentas                                                           Juozas Antanaitis

LMSA prezidentas                                                                                   Dr. Algis Gaižutis

LKATA prezidentas                                                                                 Doc.dr. Algimantas Bakas                                                          

LITBIOMA direktorius                                                                           Jonas Šimėnas

LŠTA prezidentas                                                                                    Vytautas Stasiūnas