Bandantieji išvengti „baubo“ - namo renovacijos panevėžiečiai griebiasi šiaudo – viešumo. Žurnalistams jie tvirtina taip ir nesuprantantys, kodėl visiškai neatsižvelgiama į tuos, kurie daugiabučio modernizacijai nepritaria.

„Iš septyniasdešimties mūsų namo butų savininkų trisdešimt šeši renovacijai pritarė, trisdešimt keturi – ne. Situacija tikrai absurdiška – kone pusė gyventojų bus priversti įsiskolinti, nors ne vienam ir dvidešimt litų yra dideli pinigai. Man namo renovacijos irgi nereikia: ką galėjau, sutvarkiau savo lėšomis, todėl remonto metu butas tik būtų apgadintas. Tokie dalykai neturėtų būti daromi prievarta, vis dėlto namas yra mūsų turtas“, – piktinosi renovacijai lemtingojo sprendimo laukiančio Ateities gatvės penkiaaukščio gyventoja.

Moteris mano, kad taip tiesiog pažeidžiamos žmogaus teisės, tačiau įstatymas yra įstatymas – esą veikiausiai net ir teisme nepavyktų skriaudos įrodyti.

Programą administruojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio regioninio padalinio vadovas Gražvydas Gaidamavičius „Sekundę“ informavo, jog daugiabučiams modernizuoti šiemet buvo skirta 52 milijonai litų – per tris pirmąsias savaites visi pinigai buvo paskirstyti. Šalyje savo eilės dar laukia apie 250 bendrijų, iš jų Panevėžyje – apie 70.

„Jeigu daugiabučio renovacija yra kompleksinė – atnaujinamas stogas, balkonai, apšiltinamos sienos, remontuojami koridoriai, valstybės parama yra 50 procentų. Kai kuriais atvejais finansuojama 30 procentų. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, tvarkomas tik stogas, lėšų iš valstybės neskiriama visai. Kitą dalį turi sumokėti butų savininkai – suma paskirstoma atitinkamai pagal buto plotą. Jeigu pinigų gyventojai neturi, bendrija iš banko ima paskolą, kurią atnaujintame name gyvenantieji gali grąžinti ir per dvidešimt penkerius metus – paskola ir palūkanos tiesiog priskaičiuojamos kas mėnesį ir sumokamos kartu su mokesčiais“, – teigė G.Gaidamavičius.

Sprendžiama balsavimu

Anot padalinio vadovo, sprendimas dėl daugiabučio atnaujinimo priimamas po balsavimo ir užtvirtinamas atsižvelgiant į daugumą – persvarai užtenka vieno buto savininko balso. G.Gaidamavičius pabrėžė, kad turinčiųjų teisę į kompensacijas už šildymą paskolą valstybė padengia, todėl socialiai remtini asmenys teigiamo sprendimo dėl namo modernizacijos neturėtų išsigąsti.

„Negaliu pasakyti, ar daug yra nepatenkintų, daugiabučių renovacijai nepritariančių panevėžiečių. Jeigu pas mus žmonės kreipiasi, tai stengiamės pakonsultuoti ir įtikinti, kad tokia programa yra labai naudinga – juk nemažomis valstybės lėšomis tvarkomas privatus turtas“, – sakė padalinio vadovas.

Savo daugiabučio gerove susirūpinę gyventojai gali kreiptis ir į miesto Savivaldybę, tačiau jos atstovai pripažįsta, kad lėšos skirstomos atsižvelgiant į prioritetus, o pinigų tam teikiama tikrai nedaug. Anot Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Liudmilos Marazaitės, įvykdžius darbus ir gavus jų aktą, atskyrus valstybės paramą pagal savivaldybės numatytą namų modernizavimo programą finansuojama tik 20 procentų darbų išlaidų.

„Paraiškų yra, tačiau lėšas skiriame atsižvelgdami į prioritetus: kai renovuoja visus be išimties balkonus arba apšiltina namų sienas, arba renovuoja liftus, nors dėl jų kol kas nesikreipė nė viena bendrija. Tam skirtas Savivaldybės lėšų fondas nėra didelis – modernizavimo programai metams skirta tik 190 tūkstančių litų“, – informavo L.Marazaitė.

Turėtų pavydėti

„Sekundės“ kalbintas renovuojamo Tulpių g. 14 namo bendrijos pirmininkas Kazimieras Ilginis neslėpė, kad gimus idėjai pasinaudoti palankia proga atnaujinti daugiabutį buvo sulaukta ne vieno gyventojo pasipriešinimo. Vis dėlto keturiasdešimtmetį šiemet švenčiančio namo atnaujinimo darbai lapkričio mėnesį pradėti – iš šimto butų savininkų darbams sutikimą davė aštuoniasdešimt keturi, o surengus antrą gyventojų susirinkimą, prie jų prisijungė dar septyni. Prieš trejus metus pirmininku paskirtas pensininkas džiaugėsi, kad baigiant darbus tvarkomas daugiabutis tiesiog švyti – per pusmetį buvo apšiltintos sienos, suremontuoti ir įstiklinti balkonai, sutvarkyta laiptinė, pakeisti bendri ir individualūs langai, vamzdynai.

„Iš viso darbams prireikė 1 milijono 870 tūkstančių litų. Pusę finansuoja valstybė, 20 procentų išlaidų už balkonus grąžins Savivaldybė. Be to, šešiolika butų gyventojų yra socialiai remtini asmenys – jie gyvens išgražintame name, o apie 100 tūkstančių litų jiems priklausančią paskolą grąžins valstybė. Vidutiniškai per mėnesį prie buto gyventojo komunalinių išlaidų už paskolą prisidės apie penkiasdešimt litų, tačiau patikėkit, palūkanas atperka sumažėjusios išlaidos už šildymą. Jau sausį, vasarį ir kovą tai pajutome: gyvenome ir šilčiau, ir už šilumą mokėjome mažiau nei gretimo namo kaimynai“, – tikino K.Ilginis.

Bendruomenės pirmininkas teigė, kad modernizavimui pasipriešino ne vargingiau gyvenantys, o kaip tik pasiturintys gyventojai, nenorėję, kad jų suremontuoti butai darbų metu nukentėtų. „Džiaugiausi, kad nesipriešino kokie 49 butų savininkai: pagalvojau, jei reikės bylinėtis, tai su devyniais lengviau nei su pusšimčiu. Dabar nė iš vieno negirdžiu, kad kažkas blogai, kad namas negražus – net tie, kurie priešinosi, pirmieji už darbus atsiskaitė. Kaip tik visi džiaugiasi, o kitų daugiabučių gyventojai turėtų tik pavydėti“, – tikino pašnekovas.

Anot K.Ilginio, miesto gyventojai turėtų suprasti gyvenantys ne tik sau, bet bendruomenei ir miestui, todėl reikia siekti, kad šilta ir gražu būtų visiems.