Apie krizės įveikimą Lietuvoje – kaip atlaikyti 15 proc. recesiją, sumažinti deficitą 9 proc. nuo BVP ir „nesubyrėti“, išsaugoti stabilią valiutą, socialinį ir politinį stabilumą – bus rašomi vadovėliai. Taip ketvirtadienį Seime pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą tvirtino premjeras Andrius Kubilius.

    A. Kubilius džiaugėsi, kad gerėja Lietuvos kredito reitingai (tai reiškia pigesnį skolinimąsi), o mūsų šalis rodoma pavyzdžiu prasiskolinusiai Graikijai. Tačiau jis pripažino, kad parengta daugiabučių pastatų renovacijos programa, kaip verslo skatinimo priemonė, įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi. Kol kas planuotu tempu vyksta tik viešųjų pastatų apšiltinimas.

   Ministras pirmininkas pareiškė galintis drąsiai pasakyti, kad sunkiausia šalies istorijoje krizė suvaldyta – ant katastrofos slenksčio atsidūrę valstybės finansai buvo stabilizuoti ir dabar į ateitį galima žvelgti optimistiškiau. Anot jo, pasaulinės krizės poveikis gali būti palygintas nebent su blokada Nepriklausomybės aušroje, tik šįkart šalies ekonomiką blokavo ne Rusija, o staiga žlugusios eksporto rinkos ir pernakt prapuolę pigūs kreditai. Krizė esą skaudžiai baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo „neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų bei nūkio politikoje“.

    Jeigu naujoji Vyriausybė nebūtų ėmusis griežtų ir skausmingų priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų bei išlaidų neatitikimas galėjo baigtis katastrofiška gyventojų santaupoms lito devalvacija, nes tokio deficito nebūtų įmanoma finansuoti jokiomis paskolomis. Toks deficitas galėjo sukelti šalies bankrotą, kai valstybė nebeturėtų iš ko mokėti pensijas ir atlyginimus biudžetininkams.

    A. Kubiliaus žodžiais, krizė galė būti ne tokia skaudi, jei ankstesnės vyriausybės būtų įsiklausiusios į tarptautinių ekspertų perspėjimus, kad Lietuvos ekonomikai gresia perkaitimas, nes verslas, piliečiai ir valstybė gyvena ne pagal išgales. Aiškiu pavojaus signalu jis pavadino žlugusį bandymą jau 2007 m. įsivesti eurą.

    Pristatydamas ataskaitą premjeras tikino, kad jei Vyriausybė būtų vengusi griežtų ir skausmingų priemonių finansams stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų ir išlaidų neatitikimas galėjo baigtis lito devalvacija, galiausiai – šalies bankrotu. Alternatyva būtų buvusi „Tarptautinio valiutos fondo išmalda“ ir prarastas autoritetas tarptautinėse rinkose.

    Krizę esą pavyko suvaldyti, nes koalicija nesislėpė nuo jos, neišsigando atsakomybės, „opozicijos destrukcijos, visiškai nepagrįstos ir neatsakingos totalinės kritikos“. Nors ilgainiui pavyko pasiekti civilizuotą sutarimą, anot ministro pirmininko, politinės atsakomybės deficito problema išlieka.

delfi.lt