Kovo 11-oji
Pagrindinis meniu
Pradžia
Būsto rūmai
Patarimai
Teisės aktai
Paieška
Fotogalerija
Naujienos
Nuorodos
Forumas
Narių sąrašai
Orai
Įeiti
Sveiki, Svečias. Galite jungtis ar registruotis.
Rugsjo 07, 2010, 11:24:34
Vartotojo vardas: Slaptažodis:
Prisijunkite su vartotojo vardu, slaptažodžiu ir sesijos trukme

Užmiršote slaptažodį?
Administratorius
Naudotojo meniu
Apie jus
Naujienų pristatymas
Web nuoroda
Ieškoti mano punktuose
Išsiregistruoti
Grupės
Vartotojų sąrašas
Šimtai tūkstančių žmonių tapo skolininkais PDF Spausdinti El. paštas
Parašė memo   
2010-03-26
VMI informacija
VMI informacija
    Išvydę savo pajamų deklaracijas 223 tūkst. Lietuvos gyventojų sužinos esą skolingi valstybei. Anksčiau įpratęs gauti, šiemet kas ketvirtas mokesčių mokėtojas turės atseikėti dalį santaupų į skylėtą biudžetą. Įvertinusi 900 tūkst. Lietuvos gyventojų duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad 223 tūkst. žmonių valstybei turės papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokesčio.

    Priežastis – jiems pernai buvo pritaikytas didesnis, nei priklauso, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

    Skolininkų armija greičiausiai išaugs, nes VMI dar neišanalizavo 600 tūkst. gyventojų duomenų.

    Susigrąžinti dalį mokesčių už išlaidas būsto paskolos palūkanoms, gyvybės draudimui, pensijai kaupti ar studijoms šiemet, naujausiais duomenimis, galės apie 330 tūkst. gyventojų.

   Mokesčių inspektoriai kol kas neskelbia, kiek pinigų žmonės turės pervesti į šalies biudžetą.

   VMI praneša, kad skolą valstybei turės grąžinti ir tie, kurie nepateiks savo pajamų deklaracijų. Apie įsiskolinimą žmonės bus informuojami laiškais.

    Skolą reikės grąžinti iki gegužės 3-iosios.

    O tie, kuriems valstybė turi grąžinti mokesčio permoką, pinigų turės laukti ilgiausiai iki liepos pabaigos.

    Mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta primena, kad laiku negavusi pinigų VMI privalės skaičiuoti delspinigius (0,04 proc. už kiekvieną dieną) ir pradėti išieškoti skolą.

    Nesusitarus gražiuoju į pagalbą bus kviečiami antstoliai.

    Praėjusių metų pradžioje žmonės savo darboviečių buhalterijose turėjo užpildyti prašymus ir nurodyti, kokį NPD skaičiuoti atsižvelgiant į jų pajamas ir šeimos dydį.

    Tiems, kurie neparašė tokių prašymų, buvo taikomas maksimalus NPD (470 litų), kuris priklauso tik ne daugiau kaip 800 litų per mėnesį uždirbantiems. Taigi daugiau uždirbantys žmonės tapo skolininkais.

    Taip pat nutiko ir tiems žmonėms, kurie buhalterijai pateikė prašymą dėl NPD, bet gavo papildomų apmokestinamųjų pajamų. Dėl to tokiems žmonėms turėjo būti taikomas mažesnis NPD.

* * *

Nuo ko priklauso NPD

    * Anksčiau šis dydis visiems buvo vienodas – 320 litų. Tačiau 2008 m. pabaigoje įstatymus pakeitusi valdžia įvedė skirtingo dydžio NPD.

    * Dabar NPD priklauso nuo gautų pajamų dydžio – kuo žmogus mažiau uždirba, tuo didesnė atlyginimo dalis yra neapmokestinama.

    * Pavyzdžiui, uždirbantiems iki 800 litų gyventojų pajamų mokesčio nereikia mokėti nuo 470 litų. Uždirbant daugiau nei 3150 litų NPD visai netaikomas.

    * Už pirmąjį nepilnametį vaiką šeimai taikomas papildomas 100 litų NPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį – 200 litų NPD. Papildomas NPD nepriklauso nuo pajamų.

Martynas Čerkauskas „Lietuvos rytas“
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2010-03-26 )
 
< Ankstesnis   Kitas >
RBVPR narystė
Kaip tapti Būsto rūmų nariu:
Krepšinio salė
Atnaujink būstą
Partneriai
bendradarbiaujame
su šiomis organizacijomis :


LR Teisingumo ministerija
Ergo Draudimas
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija LSSA
Ugniagesių gelbėtojų mokykla
Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai yra

Get Firefox!
Apklausa
Kaip vertinate Pavyzdinių administravimo nuostatų pakeitimus?
 
Foto apžvalga

Įėjimas į laiptinę


20100304 6


Valdybos ataskaita. Juozas Antanaitis-asociacijos prezidentas


Būsto rūmų suvažiavimo akimirkos

Kas prisijungė?
Dabar naršo 17 svečiai(-ių) online