Vietos ir Europos biurokratams delsiant priimti sprendimus, vėl brangstančios statybos gerokai patuštins savo būstus pasiryžusių atnaujinti žmonių pinigines.

   Kodėl stringa daugiabučių namų atnaujinimas? Atsakymą gerai žino ne viena bendrija, pabandžiusi imtis iniciatyvos ir atsimušusi į valdininkų neveiklumą, kuris valstybei ir žmonėms kainuoja šimtus tūkstančių litų.

   Žodžių į vatą nevyniojo

   „Su kokia pagarba turime dėkoti Andriaus Kubiliaus Vyriausybei ir kokios iniciatyvos laukiate iš bendrijų, slopindami jų norą atnaujinti savo būstą ir delsdami priimti sprendimus?“ – viešai premjero, aplinkos ministro bei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) valdininkų jiems skirtame „padėkos“ rašte klausia daugiabučio namo Plungėje, Vaišvilos g.9, patalpų savininkų bendrijos pirmininkas Anicetas Paulikas.

   Nors ir vasaros karščiai dar neatlėgo ir tvyro atostogų metas, Jūsų dėmesiui siunčiu pinigų kiekio šalies ekonomikoje kaitos I-jame pusmetyje ir II-jame šių metų ketvirtyje apžvalgą. Gal pravers Jūsų darbuose ir ne bankų atstovo pasižvalgymas.

   Joje matome, kad ekonomika vis dar krenta. Ir tai nešvelnina jokie iliuziniai sezoniniai koregavimai, kalbos apie mistinių kritimo dugnų pasiekimą.

   Biudžetų deficitai dideli ir juos niekaip nemažina nuolat tikslinamos ir gerinamos optimistinės ekonomikos atsigavimo prognozės, lydimos bankų skolinimo embargo.

   Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl statinių savininkai turi pareigą rūpintis, kad statinyje nebūtų trūkumų, o jeigu jų yra - juos pašalinti.

   Lietuvos Respublikos įstatymai statinio savininką įpareigoja naudoti statinį ir jo patalpas pagal paskirtį;

   nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti;

   laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus;

   Tauragės Prezidento g. 82 namo gyventojai teigia, kad dalinai renovavus daugiabutį sąskaitos už šildymą sumažėjo perpus. Esą šilumos energijos suvartojimas iki renovacijos ir po jos skiriasi du kartus.

   Kaip Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje rašo bendrijos „Rasa“ pirmininkė Rozita Naujokienė, 1991 m. statytame stambiaplokščiame name yra 40 butų. „Praėjus geram dešimtmečiui nuo namo eksploatacijos pradžios prastos kokybės namo blokai ėmė trupėti, apšiuro sienos, namai darėsi šaltesni, ėmėme galvoti apie renovaciją. Bet daugelis gyventojų dėl lėšų stygiaus tam nepritarė, tad tuokart imtis remonto nepavyko”, teigia pirmininkė.

    Lietuvos Respublikoje teisės aktus gali aiškinti ta institucija, kuri tą ar kitą teisės aktą išleido. Akivaizdu, kad Būsto rūmai taipogi neturi tokios išimtinės teisės teikti oficialius Valstybės institucijų priimtų teisės aktų išaiškinimus. Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę patirtį būsto valdymo ir priežiūros srityje, į patirtį ne tik taikant teisės aktus, bet ir dalyvaujant jų rengimo procese, pateikiame mūsų nuomonę dėl Jūsų keliamos problemos.

    Jums yra iškilusi bendrosios inžinerinės įrangos identifikavimo ir jos atribojimo nuo atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios inžinerinės įrangos.

    Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   2010 m. balandžio 16 d. įvyko Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 8-asis suvažiavimas „Lietuvos būsto strategijos uždaviniai 2010-iesiems metams“. Suvažiavime dalyvavo Būsto rūmų narių-organizacijių atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos viceministras Arūnas Zabulėnas, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, Lietuvos statybininkų asociacijos ir kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

    Suvažiavimą atidarė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Būsto rūmų suvažiavimo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma.

   Vyriausybė, Seimo paprašyta pateikti savo išvadą, pritarė siūlymui patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, numatant lengvatas nepasiturintiems gyventojams, atnaujinantiems savo būstus.

   Pakeitimais numatyta apmokėti kreditą ir palūkanas ne tik tiems nepasiturintiems gyventojams, kurie dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, bet ir įgyvendinantiems ar anksčiau įgyvendinusiems analogiškus būsto atnaujinimo projektus.

   Įsigaliojus įstatymo pataisoms nepasiturintys daugiabučių namų butų savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, galės gauti kredito ir palūkanų kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokioje namo modernizavimo programoje jie dalyvavo.

   Apie krizės įveikimą Lietuvoje – kaip atlaikyti 15 proc. recesiją, sumažinti deficitą 9 proc. nuo BVP ir „nesubyrėti“, išsaugoti stabilią valiutą, socialinį ir politinį stabilumą – bus rašomi vadovėliai. Taip ketvirtadienį Seime pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą tvirtino premjeras Andrius Kubilius.

    A. Kubilius džiaugėsi, kad gerėja Lietuvos kredito reitingai (tai reiškia pigesnį skolinimąsi), o mūsų šalis rodoma pavyzdžiu prasiskolinusiai Graikijai. Tačiau jis pripažino, kad parengta daugiabučių pastatų renovacijos programa, kaip verslo skatinimo priemonė, įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi. Kol kas planuotu tempu vyksta tik viešųjų pastatų apšiltinimas.