Sostinės valdžia pristatė savo išvadas dėl sąskaitų už šilumą. Anot Vilniaus vicemero, daugumą šilumos suvartojimo pokyčių paaiškinti nesunku.

R. Adomavičiaus teigimu, didžiojoje dalyje pastatų šilumos suvartojimas arba augo neviršijant normų, arba dėl klaidingos apskaitos, karštam vandeniui paruoštą šilumą deklaruojant kaip šilumą namo šildymui.

Sąskaitų augimą esą iš dalies paaiškina ir „prailgintas“ lapkričio mėnuo, kai sąskaitos išrašytos už 33–37 dienas, tačiau tai esą nėra „Vilniaus energijos“ nuopelnas. Tuo tarpu 507 namuose surinktus duomenis paaiškinti savivaldybei sunku.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey DatsoŠiaulių miesto savivaldybėje vyko paskutinis šių metų daugiabučių namų bendrijų atstovų susirinkimas. Tokie susirinkimai vyksta reguliariai jau penktus metus. Šios veiklos iniciatorė, darbo grupės daugiabučių namų modernizavimo problemoms spręsti pirmininkė, miesto mero pavaduotoja Daiva Matonienė susirinkime pasidžiaugė, kad pavyko suaktyvinti daugiabučių gyventojus, daugiau nei pusėje miesto daugiabučių namų įkurtos bendrijos, kurios aktyviai tvarkosi bei gina savo teises. Parengti tipiniai renovacijos projektai, įgyvendintas projektas “Darni, energijos išteklius taupanti urbanistinė plėtra”, parengti du kvartaliniai detalieji planai. Apie 50 daugiabučių namų pareiškė norą parengti “termo” nuotraukas, parodančias per kurias pastato vietas netenkama šilumos. Šias nuotraukas bendrijoms padarys “Šiaulių energija”.

Vicemerė priminė, kad vis didesnio susidomėjimo sulaukia akcija “Už žydintį ir švarų Saulės miestą”. Jei 2008 m. akcijoje dalyvavo 56 daugiabučiai, tai šįmet – jau 224.

Vilniaus savivaldybės paskelbtais duomenimis, sostinėje apie 3000 namų yra administruojami neefektyviai, dėl ko esą išaugo šilumos suvartojimas. Kai kurie daugiabučiai šį lapkritį, palyginti su pernykščiu, šilumos „suvalgė“ du ar net tris kartus daugiau nei prieš metus. O namas-rekordininkas pasižymėjo įspūdingu, daugiau nei 800 proc. išaugusio šilumos suvartojimu.

Savivaldybės skaičiavimais, suvartojimas mažėjo maždaug 700 daugiabučių mieste – tai tik apie penktadalis viso sąrašo, kurį sudarė savivaldybės specialistai.

Tropinis šilumos kiekis

Sostinės savivaldybė paskelbė daugiau kaip 4,3 tūkst. pastatų sąrašą, nurodydama, kaip juose keitėsi šilumos suvartojimo rodikliai, palyginti su praėjusių metų lapkričiu. Taip pat nurodoma, kas yra kiekvieno pastato administratorius.

Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimai, esą šilumos suvartojimas apylygiai ūgtelėjo beveik visoje Lietuvoje, ne itin atsispindi oficialioje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA), kuriai priklauso ir „Vilniaus energija“, statistikoje. Skaičiai rodo, kad net mažiausiai šilumos „valgančiuose“ Vilniaus namuose energijos suvartojimas išaugo iki trečdalio, kai kur ir daugiau, kai kituose didmiesčiuose šie rodikliai beveik nepakito.

Taupiausias namas Vilniuje už lapkritį gavo dvigubai didesnes šildymo sąskaitas, nei pernai – augimas gerokai didesnis, nei mažiausiai šilumos suvartojančiuose kitų miestų daugiabučiuose.

Temperatūra žemesnė vienu laipsniu, šilumos suvartojimas – 55,3 proc. didesnis

LŠTA duomenimis, šiemet lapkritį mažiausiai šilumos sostinėje suvartojo namas, esantis Pavilnionių g. 31. Šis namas taupiausias sostinėje buvo ir prieš metus. Tačiau šiemet, kai šilumos kaina išaugo maždaug ketvirtadaliu, šio namo gyventojai gavo beveik dvigubai didesnes sąskaitas.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pasirašė abiejų institucijų bendradarbiavimo sutartį.

    Nuo šiol ministerija ir Būsto rūmai oficialiai bendradarbiaus sprendžiant Lietuvos būsto politikos formavimo, būsto strategijos, programų rengimo ir įgyvendinimo, daugiabučių namų valdymo ir priežiūros, gyvenamųjų namų atnaujinimo bei modernizavimo, o taip pat ir kitus aktualius klausimus.

    Aplinkos ministerijos vadovas padėkojo Būsto rūmų prezidentui už pastangas bei iniciatyvą siekiant, kad tokia sutartis atsirastų. G. Kazlauskas pažymėjo, jog ministerijos specialistai jau seniai bendrauja su Būsto rūmų atstovais, tačiau dabar, įsigaliojus sutarčiai, pastaroji institucija turės daugiau galių bei teisių, prireikus pati galės inicijuoti teisės aktų pataisų rengimą ir pan. Ministro žodžiais, ministerijai ši sutartis reiškia galimybę „iš pirmų lūpų“ išgirsti visuomenės balsą, o būsto sektoriaus srityje būtent Būsto rūmai žmonių pageidavimus, nuomones, norus, bėdas ir problemas žino bene geriausiai

   Lapkričio 25 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką 2012 metams. Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2012 metų vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh (su PVM) arba apie 3 procentus – namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 2 Lt (su PVM) per mėnesį.

Kainos gyventojams – buitiniams elektros vartotojams

    Net 71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifu (45 ct/kWh). Jie per mėnesį vidutiniškai suvartoja 107 kWh elektros energijos. Tokiems vartotojams kitais metais išlaidos elektrai vidutiniškai padidės 1,1 Lt (su PVM) per mėnesį, t. y. 2012 metų „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas bus 46 ct/kWh (pavyzdžiui, jei gyventojas šiemet vidutiniškai per mėnesį mokėdavo 48,15 Lt, tai kitamet jis mokės 49,22 Lt).

    Apie 7 proc. namų ūkių gyventojai, kurie atsiskaito pagal „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifą (43 ct/kWh) ir kurių suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 166 kWh, nuo ateinančių metų per mėnesį vidutiniškai mokės 2 Lt (su PVM) daugiau nei šiemet: 2012 metų „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifas bus 44,2 ct/kWh.

   Nesutarimas su banku dėl sąlygų, kuriomis galima pasikeisti būsto paskolos palūkanas, iškeliavo į teismą. Vilnietis Rolandas Rakauskas, neišsiaiškinantis, kaip skaičiuojamos reinvestavimo sąnaudos, kurias reikia mokėti keičiant būsto paskolos sutartį, kreipėsi į teismą, kad būtų išspręstas jo ginčas su „Nordea“ banku.

    Ginčas su banku prasidėjo praėjusių metų rudenį, kai vilnietis R. Rakauskas, pasiėmęs būsto paskolą iš „Nordea“ banko, panoro nebefiksuotų palūkanų. R. Rakauskas skaičiavo permokantis apie 1 tūkst. litų per mėnesį, nes bazinės palūkanų normos šiuo metu yra mažesnės nei užfiksuotos jo sutartyje.

    Sutartyje numatyta, kad tokiu atveju klientas turi padengti reinvestavimo kaštus bankui, kurie apskaičiuojami pagal specialią formulę, kuri pati nėra įrašyta sutartyje.