Nors straipsnio pavadinimas verčia manyti, kad bus rašoma apie politiką, istoriją ir sovietmečio paveldą, teisinga iš dalies tik paskutinioji frazė. Paveldas tas išreikštas ne surūdijusia sovietine skulptūra ant Žaliojo tilto, rusiškais keiksmažodžiais iš jaunimo lūpų (dažnas taip besikeikiantis, rusiškai apskritai nesupranta) ar tiesiog nostalgija bulkutėms po 3 kapeikas. Straipsnis apie mūsų bendrą gyvenimą. Apie mūsų bendrą gyvenimą daugiabučiuose.

Pamenat sovietinius anekdotus apie tai, kaip kaimynas už sienos myli savo žmoną o „pro rozetę viskas girdisi“? O gal pamenate „labai juokingus pasakojimus“ apie statybininkų, sienose užmūrytas negyvas žiurkes ar su adata pradurtus kiaušinius, kurie pradeda dvokti naujakuriams padarius remontą? Niekas nepasikeitė nuo tų laikų, o ypač - tamsus ir glitus kolūkinis mąstymas.

2012 m. gegužės 28 - birželio 3 d. organizuojamas tarptautinis seminaras “Daugiabučių namų administravimo ir eksploatacijos organizavimas Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje“. Numatomi dalykiniai susitikimai su Lenkijos nacionalinės energijos taupymo agentūros, Čekijos Būsto plėtros valstybės fondo atstovais, bei Čekijos ir Moravijos daugiabučių bendrijų tarybos pietų regiono biuro ir Slovakijos daugiabučių bendrijų ir butų savininkų sąjungų asociacijos nariais.

Programa ir dalyvio anketa

Praėjusią savaitę Seimo priimtas Daugiabučių namų bendrijų įstatymo pataisų įstatymas sukėlė ant kojų namų bendrijas. Jų atstovai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami įstatymą vetuoti.

“Seimas prezidentei įstatymo dar nepateikė. Paprastai sprendimas dėl teisės aktų patvirtinimo arba atmetimo priimamas per 10 dienų“, - LŽ informavo Lietuvos prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius. Pasak jo, tai, kad prieš pasirašant įstatymą į prezidentę kreipiasi asocijuotos struktūros ir net pavieniai žmonės, - gana dažnas reiškinys. „Paprastai tai būna vienaip ar kitaip suinteresuoti asmenys“, - teigė patarėjas.

Maždaug prieš 15–16 metų Lietuvoje pradėti instaliuoti iki tol plačiajai visuomenei negirdėti įrenginiai – šilumos siurbliai, išgaunantys šilumą iš žemės, vandens ar oro. Ši atsinaujinanti ir ekologiška energija populiari Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, o Lietuvoje sunkiai skinasi kelią. Ar vien dėl didelių pradinių investicijų, ar ir dėl kitų priežasčių?

Lietuvoje vis dar retenybė

Daugeliui Vakarų Europos šalių vartotojų, kadangi dalį pradinių šilumos siurblio įrengimo investicijų kompensuoja valstybė, šis energijos šaltinis ir jo eksploatacija brangesnė tik už malkas. Lietuvoje kol kas šilumos siurbliai dar reti, nors, jei gamtinių dujų kaina kils tokiais pat tempais, ko gero, netruks jas pavyti.

Energetikos ministerija, parengusi šilumos punktų perdavimo gyvenamųjų namų savininkų nuosavybėn aprašą, dar prieš porą mėnesių atsisakė jį teikti Vyriausybei ir paliko ginčus spręsti vietose. Savivaldybės galimybės uždirbti abejotinais būdais neišsižada.

Prieš keletą savaičių sostinės daugiabučių, neturinčių gyvenamųjų namų bendrijų, gyventojams savivaldybė išplatino anketas, kuriose buvo prašoma atsakyti, ar šie sutiktų iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išpirkti jų gyvenamuosiuose namuose įrengtus šilumos punktus. LŽ duomenimis, respondentai nebuvo aktyvūs, anketas užpildė vos keli namai, o ir tų butų dauguma savininkų atsakė neigiamai. Bent taip kalbėta aptariant apklausos rezultatus.

2012-05-07 d. 16.00-18.00 val. Vilniaus m. Savivaldybės Tarybų salėje (2 aukštas) Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija, bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, organizuoja švietimo seminarą daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams, buhalteriams, revizoriams, administruojančių įmonių bei jungtine veiklos sutartimi įgaliotiems atstovams.

Seminaro tema: „DAUGIABUČIŲ NAMŲ PATALPŲ SAVININKŲ BENDROSIOS NUOSAVYBĖS VALDYTOJŲ (ADMINISTRATORIŲ, DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ) SURENKAMŲ IŠ GYVENTOJŲ ĮMOKŲ APMOKESTINIMAS PRIDĖTINĖS VERTĖS IR PELNO MOKESČIAIS“

UAB „Utenos Butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojui B. Šaukeckui, Rašės g. 1, LT-28197 Utena
2012-02-14, Nr. 781-12-009

Klausiate apie šildymo sistemos radiatoriaus daugiabučio namo buto patalpose pakeitimo tvarką. Išlaikoma ta pati šildymo prietaiso galia ir pajungimo skersmenys ir pajungimo schema. Ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą, reikalingas visų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pritarimas?

Atkreipiame dėmesį, kad Būsto rūmams nesuteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų bei oficialiai aiškinti jų taikymo klausimų. Pagal galiojančius šiuo metu teisės aktus Būsto rūmai taip pat neturi įgalinimų spręsti Savivaldybės institucijų ir bendrosios nuosavybės valdytojų (Bendrijos, Administratoriaus) ginčus. Šiame rašte gali būti dėstoma tik Būsto rūmų nuomonė. Pateikiame mūsų nuomonę Jums rūpimu klausimu.

Kas bent kartą Lietuvoje bandė rengti detaliuosius savo sklypo planus, tas ir po daugelio metų prisimins, kiek mėnesių ir net metų sugaišo varstydamas įvairių valdžios institucijų duris, kokio storio dokumentų segtuvus pririnko, su kokia nekompetencija ir kartais bukumu susidūrė.

Net tada, kai parengto plano atitikimą teisės aktams patvirtina paskutinė šios grandies institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, džiūgauti pasiekus finišo tiesiąją dar negalima. Juk laukia „devintasis pragaro ratas“ – savivaldybės tarybos posėdis.

Atskiros kunigaikštystės

Savivaldybės tarybos posėdyje planą gali patvirtinti, o gali ir nepatvirtinti – net ir be teisinių motyvų. Jeigu kada nors neįtikai kokiam nors vietos politikui, jis gali, pavyzdžiui, paleisti gandą, jog per tavo sklypą eina svarbios miestelio komunikacijų linijos, nors iš tiesų jų ten nėra. Gali imti pasakoti, jog detaliojo plano sprendiniams neva priešinasi bendruomenė, nors jis buvo pateiktas viešai svarstyti ir jokio pasipriešinimo nesulaukė ir nesulaukia.