Lietuvos Respublikoje teisės aktus gali aiškinti ta institucija, kuri tą ar kitą teisės aktą išleido. Akivaizdu, kad Būsto rūmai taipogi neturi tokios išimtinės teisės teikti oficialius Valstybės institucijų priimtų teisės aktų išaiškinimus. Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę patirtį būsto valdymo ir priežiūros srityje, į patirtį ne tik taikant teisės aktus, bet ir dalyvaujant jų rengimo procese, pateikiame mūsų nuomonę dėl Jūsų keliamos problemos.

    Jums yra iškilusi bendrosios inžinerinės įrangos identifikavimo ir jos atribojimo nuo atskiriems patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančios inžinerinės įrangos.

    Bendrojo naudojimo objektų (įskaitant bendrąją inžinerinę įrangą) sąvoka yra apibrėžta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 2 str. 5 dalyje.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   2010 m. balandžio 16 d. įvyko Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų 8-asis suvažiavimas „Lietuvos būsto strategijos uždaviniai 2010-iesiems metams“. Suvažiavime dalyvavo Būsto rūmų narių-organizacijių atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos viceministras Arūnas Zabulėnas, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, Lietuvos statybininkų asociacijos ir kitų institucijų ir organizacijų atstovai.

    Suvažiavimą atidarė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Būsto rūmų suvažiavimo dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma.

   Vyriausybė, Seimo paprašyta pateikti savo išvadą, pritarė siūlymui patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, numatant lengvatas nepasiturintiems gyventojams, atnaujinantiems savo būstus.

   Pakeitimais numatyta apmokėti kreditą ir palūkanas ne tik tiems nepasiturintiems gyventojams, kurie dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, bet ir įgyvendinantiems ar anksčiau įgyvendinusiems analogiškus būsto atnaujinimo projektus.

   Įsigaliojus įstatymo pataisoms nepasiturintys daugiabučių namų butų savininkai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, galės gauti kredito ir palūkanų kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kokioje namo modernizavimo programoje jie dalyvavo.

   Apie krizės įveikimą Lietuvoje – kaip atlaikyti 15 proc. recesiją, sumažinti deficitą 9 proc. nuo BVP ir „nesubyrėti“, išsaugoti stabilią valiutą, socialinį ir politinį stabilumą – bus rašomi vadovėliai. Taip ketvirtadienį Seime pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą tvirtino premjeras Andrius Kubilius.

    A. Kubilius džiaugėsi, kad gerėja Lietuvos kredito reitingai (tai reiškia pigesnį skolinimąsi), o mūsų šalis rodoma pavyzdžiu prasiskolinusiai Graikijai. Tačiau jis pripažino, kad parengta daugiabučių pastatų renovacijos programa, kaip verslo skatinimo priemonė, įgyvendinama lėčiau nei tikėtasi. Kol kas planuotu tempu vyksta tik viešųjų pastatų apšiltinimas.

   Statistikos departamentas praneša, kad kovo 30–balandžio 30 d. vyks bandomasis gyventojų ir būstų surašymas. Surašymas vyks tik atrinktose šalies vietovėse: Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybės Dūkštų ir Trakų rajono savivaldybės Onuškio seniūnijose. Iš viso bus apklausta apie 7,5 tūkst. gyventojų.

    Bandomasis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas siekiant patikrinti, kaip rengiamasi 2011 m. visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, patikslinti surašymo organizavimo, metodikos, surinktų duomenų apdorojimo, rezultatų rengimo ir sklaidos optimalius technologinius sprendimus ir lėšų poreikį.

    Bandomasis surašymas vyks dviem etapais:

    Kovo 30–balandžio 11 d. atrinktų teritorijų gyventojai interneto svetainėje esurasymas2011.stat.gov.lt galės užpildyti elektroninį surašymo lapą. Dalis elektroninio surašymo lapo duomenų bus pateikti iš administracinių šaltinių, juos bus galima papildyti arba patikslinti. Elektroninį surašymo lapą galės pildyti asmenys, kurie naudojasi elektronine bankininkyste arba turi asmens tapatybės kortelę su integruotu identifikacijos sertifikatu. Gyventojas galės pateikti duomenis už kitus šeimos ir namų ūkio narius.

   Vykdydama LR šilumos ūkio įstatymo bei 2009 m. gruodþio 22 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-255 (toliau – Įsakymas) redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, UAB „Vilniaus energija“ informuoja dėl Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams teikiamo pasiūlymo apsispręsti dėl karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

    Sutinkamai su Taisyklių 365 punktu, šilumos tiekėjai apskaičiuoja ir viešai praneša apie atitinkamų institucijų nustatytas karšto vandens kainas bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Palyginimui pateikia apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šilumos tiekėjas tiekia šilumą, o geriamąjį vandenį – geriamojo vandens tiekėjas, kainas bei nustatytus papildomus mokesčius.

   Pagal Energetikos ministerijos (EM) įsakymu (Žin., 2009, Nr. 152-6840) pakoreguotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles (ŠTVT arba Taisyklės) butų ir kitų patalpų savininkai (gyventojai) iki 2010-04-01 (o iš esmės, iki 2010-05-01) turi pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir karšto vandens tiekėją. Gyventojams neapsisprendus, pagal nutylėjimą karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekėjas. Visa tai liečia namus, kuriuose karštas vanduo gaminamas, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą.

    Manome, kad EM įsakyme ir Taisyklėse neaptartos esminės sąlygos, kurioms esant, gyventojai gali rinktis, kas ir kaip tieks jiems karštą vandenį. Priimant sprendimus, siūlome atsižvelgti į žemiau išdėstytas aplinkybes.

    1. Atvejis, kai pastato šilumos punkto įrenginiai yra šilumos tiekėjo nuosavybėje.
    Čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad aiškinant teisės aktų (normų) taikymo klausimus, pirmiausia reiktų remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Įstatymų nuostatomis.
Taigi, Konstitucijoje sakoma: Nuosavybė neliečiama (23 str.).
    LR CK nustatyta: Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, ..., valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (4.37 str.). Tai yra absoliuti teisė. Kiti asmenys tos nuosavybės atžvilgiu turi tik pareigą netrukdyti savininkui naudotis visomis šiomis teisėmis.

    Išvydę savo pajamų deklaracijas 223 tūkst. Lietuvos gyventojų sužinos esą skolingi valstybei. Anksčiau įpratęs gauti, šiemet kas ketvirtas mokesčių mokėtojas turės atseikėti dalį santaupų į skylėtą biudžetą. Įvertinusi 900 tūkst. Lietuvos gyventojų duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad 223 tūkst. žmonių valstybei turės papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokesčio.

    Priežastis – jiems pernai buvo pritaikytas didesnis, nei priklauso, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

    Skolininkų armija greičiausiai išaugs, nes VMI dar neišanalizavo 600 tūkst. gyventojų duomenų.

    Susigrąžinti dalį mokesčių už išlaidas būsto paskolos palūkanoms, gyvybės draudimui, pensijai kaupti ar studijoms šiemet, naujausiais duomenimis, galės apie 330 tūkst. gyventojų.